- kiūsterėti
- kiū́sterėti, -ėja, -ėjo žr. kiūstelėti: 1. Piemuo nu antgriovio kiūsterėjo, ir pasibaidė arkliai Skd. 2. Jis kiū́sterėjo lyg šmėkla ir vėl pranyko Lzd. 3. intr. krūptelėti (išsigandus): Nu tavo alatijimos ir vaikas kiū́sterėjo išsigandęs Vkš.
Dictionary of the Lithuanian Language.